1. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.
2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
4. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu šio straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.
6. Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio atsisakymo taisykles.