1. Žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės nuomotojas;
2) žemės nuomininkas;
3) žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre;
4) žemės nuomos terminas;
5) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
6) išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos bei naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat kam pastatai ar įrenginiai bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui;
7) išnuomojamoje žemėje esančių požeminio bei paviršinio vandens, naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) naudojimo sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams;
8) žemės naudojimo specialiosios sąlygos;
9) žemės naudojimo apribojimai;
10) žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės;
11) užmokestis už žemės nuomą. Į jį įskaitomas užmokestis už melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, inžinerinius įrenginius ir kita, taip pat mokesčio indeksavimas, jeigu nuomojama valstybinė žemė;
12) kiti su nuomojamo žemės sklypo naudojimu bei žemės sklypo grąžinimu pasibaigus žemės nuomos sutarčiai susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai;
13) atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus.
2. Į žemės nuomos sutartį negali būti įrašytas:
1) įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu;
2) privačios žemės nuomininko teisė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
3. Žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams.