Lt|En
LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS
I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS DARBO ĮSTATYMAI IR JŲ REGLAMENTUOJAMI SANTYKIAI
1. Darbo įstatymai nustato:
1) darbo teisės taikymo sritį, uždavinius ir principus;
2) gyventojų užimtumo teisinius pagrindus;
3) kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus;
4) darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
5) maksimaliąją darbo laiko trukmę ir minimaliąsias poilsio laiko normas;
6) minimaliųjų lengvatų, garantijų, kompensacijų dydį ir kitų darbo teisių lygį;
7) pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles;
8) profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų teises darbo srityje;
9) pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas;
10) darbo drausmės užtikrinimo pagrindus;
11) materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas);
12) pagrindines darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas.
2. Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę pagal savo kompetenciją priimti norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais. Vyriausybė negali priimti norminių teisės aktų, pabloginančių darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai, negalioja.
3. Įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal jų kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms.
4. Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
II SKYRIUS DARBO TEISĖS SUBJEKTAI
III SKYRIUS DARBO TEISĖS SUBJEKTŲ ATSTOVAVIMAS
IV SKYRIUS TERMINAI
V SKYRIUS DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
VI SKYRIUS DARBO TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS
II DALIS KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
VII SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
VIII SKYRIUS NACIONALINĖ, ŠAKOS IR TERITORINĖ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
IX SKYRIUS ĮMONĖS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
X SKYRIUS KOLEKTYVINIŲ DARBO GINČŲ REGLAMENTAVIMAS
III DALIS INDIVIDUALŪS DARBO SANTYKIAI
XI SKYRIUS ĮDARBINIMAS
XII SKYRIUS DARBO SUTARTIS
PIRMASIS SKIRSNIS DARBO SUTARTIES TURINYS IR JOS SUDARYMAS
ANTRASIS SKIRSNIS DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS
TREČIASIS SKIRSNIS DARBO SUTARTIES VYKDYMAS
KETVIRTASIS SKIRSNIS DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
XIII SKYRIUS DARBO LAIKAS
XIV SKYRIUS POILSIO LAIKAS
XV SKYRIUS DARBO UŽMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS
XVI SKYRIUS DARBO DRAUSMĖ
XVII SKYRIUS MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ
XVIII SKYRIUS DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
XIX SKYRIUS INDIVIDUALUS DARBO GINČAS